mitrus

mitrùs, -ì adj. (4) 1. Grž, Mrs, Skd vikrus, miklus: Dideliai mitrì buvusi ta mergelė Krg. Barvainio Juozas yra labai mitrus – jam naguose darbas degte dega Škn. Mitrùs ir nu aukšto vežimo nušoka nesusimušęs Mžk. Šitas vaikas mitrus – visur jo pilna Mrj. Kad ir senas, bet mitrus Prn. Toks mitrus vyriokas, kaip vijurkas tik sukas Ds. Kariūmenėje jam ėjosi kuo geriausiai: buvo mitrus, drąsus ir gana kytrumo turėjo Tat. Jočiai (kavaleristai) buvo žinomi kaipo mitrūs per upes plaukikai LTI242(Bs). Vis tiek aš esu mitrèsnė kaip tu Krg. ^ Girk mergą ne del gražaus veidelio, bet del mitrių rankelių KrvP(Vlk).

mitriaĩ adv., mìtriai: Mìtriai nemoku dirbties Šts. Mitriaĩ šerk kiaules – pietus reik virti Nt. Mitriaĩ Ona sukas apie pečių Ds. Ana mìtriai plėkšt sijoną paplėšė aukštyn Mžk. Kovės mitriai šis ir kojų greitybę turėjo žymiausią HI. Tas kareivis kaip pradėjo, da jam mitriau eina BsMtII233. Kaustyk arklius ko greičiausiai, rinkie vyrus ko mitriausiai LMD.

2. apsukrus, guvus, gudrus, gabus: Kurs nesutižęs, vis parmano, viską išmano, greitai apsisuka, tas mitrùs J. Kas moka susimesti ir šiaip ir taip, tas mitrùs J. Merga mitri ant vaikių, visur veizdi J. Mitrì ta tamystos mergelka – tinka ir tanciui, ir ražančiui Sd. Katras mitresnis, tas ir laimi VŽ1905,11.

mitriaĩ adv.: Mitriai padirbtas paukščiukas LzP. Mitriai sugalvota sp. ║ pasižymintis sąmoju: Kartą sukurtas vaizdingas, mitrus posakis jau nebemiršta B.Sruog.

3. lankstus: Žilvičiai labai mitrūs, tai bus kašikam pinti Lp. Išlaužk kur mitrèsnę vyteliotę Ds.